Bandžiau pabėgti nuo lietaus,
Jis pasivijo,
Apraizgė kojas ir rankas
Sidabro gijom.
Užtvindė plaukus ir mintis
Nerimu šaltu
Ir nušniokštė kažkur tolyn
Švarus, nekaltas...
Na ir tegul... Aš nepykstu,
Kad taip nutiko.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Bandžiau pabėgti nuo savęs...
- - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Vėl nepavyko...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-09-05 09:53:50
Gerai čia surašėt :)
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-04 10:19:24
Sunku pabėgti nuo savęs, labai sunku.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-03 20:32:39
Originalus eiliukas.
Nuo visko galima pabėgti, tačiau pabėgti nuo savęs - beviltiška.
Svarbiausia į visas ne sėkmes reikia žvelgti filosofiškai ir su humoru.
Vartotojas (-a): Juodojibagyra
Sukurta: 2017-09-03 18:05:28
Taikliai paliesta, amžino žmonijos bėgimo nuo savęs, aktualija. Liux. Svarbu nepykti ;)
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-09-02 20:28:17
šaunios!
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-02 16:44:11
ach, tas bėgimas nuo savęs...trumpos , bet labai gražios eilės