Veidrodinis rudenio lietus
nuvilnijo parko takeliu..
Liko suolas vienišai tylus...
laukt tavęs pavasariu žaliu.
Klevo geltonumą pamažu
keis pakeis balta šalnų šarma.
Vienišam suoleliui bus skalsu
ilgesį taupyt lig sutemų...
Ir sapnuos jis šypsenas giedras,
ir karštumą vasaros dienų.
Bus jam gera šilta, net jauku,
kolei grįšime mes parko takeliu...
O tada, visai kaip kažkada,
susiglaudę du svajokliai, lyg vaikai
Pasakos suoleliui lig aušros
kaip labai, labai dabar gerai...