Šiandieną neskubu ir laikas rodos stovi,
O kai skubi, jis viesulu vyniojasi taku.
Tokie šalti rytai, tuoj lapai pradės gelsti, kristi
Ir suktis vėjo sūkury. Ir nesuprasi,
Ar jiems linksma, ar jiems liūdna,
Juk nepaklausi, jų kalbos nesupranti.
Laidus aptūpęs žvirblių choras
Dainas niūniuoja rudenio mintim.
Ir pamatysi, kaip voratinklius prieš saulę
Džiausto voras, kaip spindi jo tinklai,
Tarsi rugpiūtį sugalvoję kristi žvaigždės,
Į žemę žvelgti iš žemai.
Ir išsibarstę medžiai pievoje prie upės,
Nelyg vaikystės dienos bėgę paupiais.
Budės, kažko vis lauks lyg mūsų siluetai
Anų dienų, kai buvome vaikais.
Kada pavasariais diena į ilgį tįso
Ir mes tarsi jauni, žali ūgliai.
Dabar išlakstę kas kur sau po margą svietą,
Tik medžių siluetuose dar spindi
Mūsų vaikiški veidai.

2017-08-30