Vasaros dar džiaugsmas virpa...
Sako, kad ruduo jau šlepsi,
Dar taškytis upėj kirba,
Sako, šalta – apsiverksi.
Vasaros mirga gėlynai...
Sako, žiedai rudeniniai,
Žvilgtelk, tokie margumynai,
Ne visi juk jie jurginai.
Vasaros kraštelis likęs –
Šypsena mane palaiko –
Medis dar juk nenuplikęs...
Kas į rudenį ten taikos?
.............................................
Voratinklių gijos išdrikę...
Matyt, taip uždengt trokšta rasą,
Basi tie padukai išdykę
Nutraukia voratinklių kasą.
Išdrįsta lakstyti po pievą,
Įrodyt – rasa vasarinė,
Gal jau neprigulsi po ieva,
Bet džiaugsmas toks didis vidinis.
Tegul dienos link rudens rieda,
Tačiau dar saulytė sparnuota,
Vis skraido po dangų... gal gieda,
Kad vasara dar... nesapnuota.