It prologas rudens — margaspalvis jurginų paradas
Iš miglų pilkumos per įkyriai lietingas dienas.
Čia kamanė ori jaukią poilsiui vietą atrado,
Nors, gali pamanyt, ją sugundė nektaras varvąs,
Bet ne maisto maišams prabangus austas žiedlapių šilkas,
Svyra sodrūs žiedai susimąstę vėsiais rytmečiais,
Į žiedynus kitus visas metų nektaras supiltas,
O jurginų eilė malonumui akių išsiskleis.
Kai tirštėja rūkai, bus jurginai kieme orientyras,
Lig šalnų prie tvoros liks budėti rikiuotė kantri.
Ištverminga gentis — nors suglebo, tačiau nepažiro.
Gal rudens parade jie todėl ir nebūna antri.