nesu tikras ar namas sveikais langais
ar nesusirgo narcizai
bet manęs ten laukia jonvabaliais nusagstyta
laukymė
šeškas ant aukšto ir žaltys po pamatais
nėra ten indigo eros
ten sensta antaninė obelis lazdynas ir kėkštas
su riešutų keke snape
dar ežeras be dugno ir gegutės kukavimas
be pabaigos
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): šaltuona
Sukurta: 2017-08-30 17:09:08
kažkas labai patiko- ir kaip parašyta, ir kas parašyta-
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-08-29 12:22:03
Vaizdingos, širdį kutenančios eilės.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2017-08-29 11:28:12
Paprasta, lyg lengva ranka pasakius. Kartu – įstabių taiklumų, poetinių plotelių derinys.
Pavyzdžiui, per jonvabalius blyksteli ir tautinis motyvas (tradicija), ir gera spalva, o nėra ten indigo eros – taigi, nėra nei šiuolaikio protingo pasaulio, nei eroso (gal ir tolimas šis Joninių atšvaitas, bet)…
Kalbant apie visumą – dera plotis, aukštis, gylis… yra gilioji esmė. Laiko slinktis, branda, dar kažkas nenusakomo. Nesu tikras ir beribis, bedugnis ilgesys – puiki išraiška. Skaudžiai šviesi laukymė. Lyg lauktum per amžius.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-08-28 15:59:20
Mes kiekvienas turim lauką,
Kas iš tikro, kas širdy,
Kur nueiti visad traukia
Tarsi draugą aplankyt...
Tik reikia dažniau ten lankytis, kur ir šeškas , ir žaltys... ir gegutės
kukavimas.Mielos eilės.