Mano kančią paimk,
Dovanoju ją tau,
O aš tavąją nešiu ant rankų.
Tu pabūki manim,
Aš pabūsiu tavim,
Apsikeiskime rolėm,
Pabūkim viens kito būtim.
Tu scenarijų mano patirsi savim,
O aš tavąjį glausiu širdim.
Vėl kaimynas armonika gros,
Sielos stygos ją virkdys,
Ramybės ieškos,
Atsiplėšt nuo rutinos bandys,
Ar pavyks ?.
Įprasta vėl diena.Rytas, vakaras,
Sapnas nakties gal bemiegė naktis,
Gal jau nieko nelaukianti tavo būtis.
Vis pirmyn ir pirmyn laikas bėga šlaitu.
Jau jis niekur neves tik į patį save.
Vis ieškosi tiesos tos vienintelės
Neįmintos, ir neradęs vėl eisi
Tau skirtu keliu, kol suklupsi.
Pažvelgsi atgal ir pravirksi lyg vaikas
Ilgesinga rauda. Tik tu vienas girdėsi,
Suprasi tu ją ir neliks nieko kito,
Tik būti savim savyje...
  
2017. 08. 18.