Sugrįžk!..             
Atbėk iš toli, svajonių pasauli,
gabalėlį praeities parnešt turi –
gal tada skaisčiau švietė saulė?

Parnešk ryto rasos gaivų lašą,
gimtinės žiedo raudono bijūno,
ankstyvo rytmečio aušra neša
švelnų dvelksmą vėjo klajūno.

Surink išbarstytus lašus minties,
prie jūros pašėlę vėjai ištaškė –
jos skaudžiai reikalingos: išties –
nunešė bangos it vėjas plaštakę.

Tuščiam glėbyje ilgesį savo nešu,
ieškodama tolimos pakrantės,
moju nuo tolo nerašytų baltu lapu –
žvilgsnis pagavo saulės laidos šventę...
................................................
Patekau į laukimo akimirką neramią –
Iš tolumų atklystantys balsai prikėlė,
pėdomis minu atgimstančią žemę –
į langą barbena užklydusi paukštelė...

2005 m. liepa