Atnešiu tau stiklą vandens,
To gėlo iš šulinio kaime,
Tave į vaikystę ridens,
Kur buvo skaičiuojama laimė.
Apžėlęs žole, bet dar gyvas,
Dalina turtus kibirais,
Ištraukia tyriausius jo syvus,
Skaudės? Prisipildys — praeis.
Atnešiu tau stiklą vandens,
O tu pasvajok apie laimę,
Tegul tau širdelėj skardens:
Tu mylima... net jei ne kaime.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-08-24 23:33:14
Oi tie neišsemiami Tėviškės šuliniai, mūsų minčių gaivintojai, prisiminių liūdytojai, buvusių gyvenimų saugotojai