Nereik rašyti apie mirtį –
Kitiems ar sau,
Ar vasarai,
Kuri
Atrodo, stengės nenuvilti,
Bet liko taip toli...
Lyg suplazdėjęs lapas,
Lyg drugys,
Mintis –
Koks laikinas trapumas...
Lieki beviltiškai suglumęs –
Juk neatgis...
Juk nesugrįš tokia pati žalia –
Net ši spalva kas metai keičias,
Kaip keičias tavo veidas,
Skaičiai –
Dar vienas plius šalia...
Kadais rašyti popieriuje ryškūs –
Dabar nublankę...
Tuoj ir pasimirš –
It saulė besileidžianti į mišką –
Tik buvo virš...
Paleisk –
Geltonis juodumai kontrastas
Ir kas išėjo –
Amžiams –
Ne ilgam.
....................................................................
Tad nemąstyk,
Nes niekad nesuprasi
Išėjo kam...
2017 rugpjūčio 24 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): aurimodalia
Sukurta: 2017-08-25 09:32:47
Atmintis mirtina!}
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-08-25 09:22:56
Lyg suplazdėjęs lapas ,lyg drugys,lieki beviltiškai suglumęs, - kaip nuostabiai išreikštas trapumas.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-08-24 17:42:04
Žodžiai, matuojantys laiko tėkmę, būties trapumą...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-08-24 13:31:16
Vaizdingos ir prasmingos eilės.
Ko gero reikia kuo mažiau galvoti apie tai, Geriau tik pozityvias mintis įsileisti. Pvz. apie meilę bent pasvajoti arba prisiminti. Juk metams bėgant, meilė vėl sureikšmina tuos įvykius, kuriuos buvo užkliudžiusi savo sparnu.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-08-24 12:14:43
Daug prasmės jame...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-08-24 10:58:15
toks egzistencinis ir rimtas...ačiū