Užkerėjimas

Sutemimas ankstyvas
Lyg ilgas koridorius einant sutikti sapnų
Arba klaidžiot bemiegės nakties
Supintais labirintais.
Kiek jau laiko po jį mes nevaikštom kartu?
Po miglom išsislapstė rūgpjūtiškos godos
Ir žvaigždės lietum nebekrinta.
Skrisk —
Paleidžiu pavėjui tave lyg atklydusį pūką,
Nes kol kas nesumoji,
Kuria kryptimi tau beskristi —
(Ne todėl, kad lyg soties atsidžiaugiau salstančiu laiko žydėjimu —
Man jo dar žiauriai trūksta)
Pernelyg dar toli stebuklinga trečia gaidgidystė.
Aš save it paviržį kelionei į sąmonę tavo įdėjau —
Lai šešėliai nupieš neišplautą lietum siluetą.
Realybė, miražai, svajonės, sapnai susiliejo.
Nesugrįši — klajosi, skrajosi
Tarytum dūšelė
Be dygti pritinkančios vietos.
Nijolena

2017-08-21 08:24:24

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2017-08-21 16:16:01

Gražu...Taip ir girdžiu monologą dar visai nesutemus... Šiaip yra nelengva visa tai priimti, nors viskas čia tiesa.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-08-21 14:16:31

Turtingas žodynas, gražios metaforos, vaizdinga kalba.