Naktį danguj tarp žvaigždžių
   Kabo meduolis mėnulis,
   Žvaigždės, aptūpę ratu,
   Stebisi, koks jis didžiulis.
 
   Po trupinėlį ragaus
   Žvaigždės, išdykę smagurės,
   Kol mėnuliuko gardaus
   Liks tik sudilęs kraštukas.
 
   Močia, saulutė karšta,
   Minkys ir keps vėl nuo nulio.
   Ji rūpestingai gera,
   Gaila jai mažo mėnulio.