Laiminga diena –
Aš pamiršau
kada ji buvo,
bet buvo.
Tik dėl kankinimų nuotoliniu būdu
pražuvo.
 
Mėnulis man pasakė,
kai naktį žiūriu į jį,
kad saulė tuoj užtekės
ir bus smagu žingsniuoti per Vilnių.
 
Bet argi galima tikėti mėnuliu,
kai nebetikiu jau niekuo.
 
Tik dar tavimi,
kurios lūpos skaisčiai raudonos,
praeinančioji.
 
Ištark man išganymo pažadą,
kuris išsipildytų.
 
 
        Vilniuje, 2013.IX.30