Iš naujo sakinius dėlioju,
Tik tu jų niekad negirdėsi.
Čia čeža žvirgždas man po kojom,
O marių bangos taško vėsą...
Kai mudu paežere braidėm
Ar gėrėm vandenį šaltinio,
Vardus ištardavom po raidę –
Dabar tik vėjas jas grąžina...
-----------------------------------------
Klampi prisiminimų pelke,
Širdažole prisiviliojai!
O vienai teks šį vaistą gerti –
Ir šiandien, ir dar daug rytojų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-08-14 12:29:17
Širdažolė gydo tulžį ir didina apetitą. Randu ryšį su eilėmis :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-08-14 09:29:20
labai gražios eilės
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-08-14 09:15:04
Gilus pėdsakas... Neištrinsi...
Vartotojas (-a): Dzūkijos pušis
Sukurta: 2017-08-13 22:22:02
Gražu, gilu ir tikra...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-08-13 21:15:51
Klampi prisiminimų pelkė...
Ir iš jos išbristi taip sunku, nes tie prisiminimai būna įvairūs, todėl ir klampūs...
Puikios eilės.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-08-13 19:45:14
Karr-karr ir vėl aš Jus skaitau! Prisiminimai prisivilioja širdažole, paskui ilgai
lieka širdaperšiu. Mielos Jūsų eilės, kaip vaistas irgi.