Toks jausmas,
jog dėviu per daug
didelius batelius,
kaip vaikystėje,
MAMOS...
Tipenu mažais žingsniukais,
trepsiu vietoje,
svajodama apie
aistringą tango,
apie gulbės skrydį.
Deja...
Kratau
nutirpusias kojas,
mankštindama pirštukus,
kratau...
Nuotrynos –
mano sesės,
mano skaudžiai,
artimos seserys.
Vis svajojančios.
.............................
AUKŠTAKULNIAIS
į dangų, į laimę,
į meilę,
.................į DEBESIS.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-08-14 16:03:26
Mamos aukštakulniai į debesis...
Puikiai sudėliojot.
Vartotojas (-a): Dzūkijos pušis
Sukurta: 2017-08-13 22:30:53
Svarbiausia yra avėti aukštakulnius, o visa kita - detalės... :) Šaunios eilės.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-08-13 22:09:12
Kokios nuostabios mintys ir eilės
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-08-13 13:09:50
Labai savas ir gerai žinoma eilius... Matyt visoms taip nutinka, nes audamasi prisimenu mamą...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-08-13 12:46:07
labai moteriška...puikiai