Per savo vienišumą, skausmo kainą
Tu tapsi pastebėta –
Kas nors guos...
 
Tarytumei vienintelė rugiuos
Rausva aguona –
Rytmečius išmainius
Į daug saulėtekių,
Kai šviesos blyksniai
Kitu kampu ant lygaus lauko kris,
Lies žiedlapius paskutinius kelis
Iš nugaros.
 
Taip dar ryškesnė liksi.
 
Tačiau juk prieš tave šešėlio skraistė
Kaskart labiau kitus užtemdys, tįs,
Diena vis tirps...
...........................................................................
 
Bauginanti mintis
Ateis –
Jau nieko negali pakeisti,
Nes išsitrins vidudienio riba
Ir guodžiančių nebus –
Tu per laiba
Bežiede brist į rudeninį raistą...
 
2017 liepos 1 d.