Ant balų vos įžiūrimi, smulkučiai ratiliukai.
Dulksna.
Galbūt taip Dievas verkia?
Bet ar Jis gali verkti?
Argi
Jo liūdesys –
Ir šitas pievas paskandinęs rūkas?
 
Koks oras slegiantis – 
Nuo ankstaus ryto prisigėręs
Šnabždėjimo žalios žolės,
Kad dalgis nepalies...
Palies
Tiktai Jisai išgręžęs savo drėgną pagalvėlę.
 
Rugpjūtis dar nepasibaigęs...
Nieko nėra švento –
Kasmet kitaip...
Ir negali
Nuspėti pabaigos.
 
Mieli
Praėję metai ir anie rugpjūčiai.
Nugyventa,
Kada jauni mes buvom.
Dar menu, kaip garsiai juokės,
Kad boboms vasara ilga.
Nesurimtėdavo staiga,
O pamažu –
Vorus voratinkliais skraidyt išmokęs.
...............................................................................................
 
Dabar kaskart jau pats arčiau prie žemės,
Patyliukais...
Tik verkti ko?
Abu mes seniai,
Tačiau Jisai tartum avis praganęs piemenukas...
 
2017 rugpjūčio 11 d.