Santrauka:
Šiandien išlydėjom savo dukrą į tolimą tolimą šalį Nikaragvą. Gyvens ten kurį laiką, savanoriaus.
Nors širdis kupina geriausių jausmų, bet liūdi... Jau ilgiuosi savo vaiko.
Išlydėjom. Lėktuvai vis kyla,
Tau patinka viršum debesų,
Kas, kad motinai ašaros byra,
Pasiilgus tu savo tiesų.
Nors liūdžiu, nesakau nieko, vaike,
Tavo kelias ir tu juo suki,
Tik vijokliai vėl raizgos paklaikę
Ir kelionė man tavo sunki.
Išlydėjom. Tas ilgesio vėjas
Gena debesis, virpa dangus,
Mano dukra, tau visad linkėjau,
Būk laimingas ir dorus žmogus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-08-10 09:00:30
Ilgesys, matyt, ne tik išlydi, bet ir pašaukia į didelį kelią arba sugrąžina atgal...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-08-09 16:10:28
Motinos širdis visada raudos ir nerimaus...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-08-09 13:24:30
Išlydėjimas - tėvų ir senelių skausmas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-08-09 11:32:32
Asmeniškas. Bet taip gal lengviau- bent eilėse išsilieti...
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-08-09 08:45:46
Pažįstamas jausmas...gražiai užrašytas...ačiū