Neieškojai laimės – kur krito žvaigždė,              
tvyrojo sidabro rasa ryto žaroj –  
aušrinės nurodytame kelyje tiesiame,
nesutikai prieblandoj vėsioj.

Neieškojai mėlynam lino žiede:
viliojančių akių gelmėje –
veidrodžio atspindy – savyje   
ar ramaus miego sapne...

Nematei svyruoklio gluosnio šakose,
minčių puoselėtuose daiguose,
širdį gniaužiančiose dainose švelniose
prie židinio namuose šiltuose...

Tu sutikai ten, kur niekada nesvajojai,
mintys net naktyje neklajojo –
paslapties šydu dengtoje širdyje tylioje –
praėjai – nepasilikai jos spindulyje...

1980 m.