Geltonos rožės vėl mano širdį guodžia,
Geltonos rožės — spindulys jaukus,
Geltonos rožės — nušvies padangę juodą,
Nutrins minčių šešėlių likučius.
 
Išves rugpjūtis vasarą ražienom,
Šilkinius plaukus vėjas išdraikys,
Ruduo ruduo, tarsi klajoklis vienas,
Pabels lietum į langus, į duris.
 
Tik taip dar bus, kai liesis beržų auksas
Ir saulei tekant suliepsnos klevai.
Prabėgs pirma šalna net nepaklausus,
Kodėl ne ją, bet rožę sapnavai?
............................................................
Geltonos rožės vėl mano širdį guodžia,
Geltonos rožės — spindulys jaukus,
Geltonos rožės — nušvies padangę juodą,
Nutrins minčių šešėlių likučius.