Po slenksčiu senas girnų akmuo,
Daug mažų akmenėlių ant tako,
Tyliai slenka rugpjūčio mėnuo,
Senas gluosnis tau pasaką seka.
Užu kalno išplaukę rugiai,
Tie rugeliai auksiniai gimtinės,
Skrenda paukštis į aukštį džiugiai,
Aš klausau jo giesmės vakarinės.
Tu vėluoji sugrįžt iš laukų,
Man prailgo ant tėviškės tako,
Toks nostalgiškas šitas mėnuo,
Tik upelis man ilgesiu šneka...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-08-06 14:26:36
Tokias eiles aš bandau ne skaityti, o dainuoti. Labai puikiai skambėtų...
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-08-05 20:21:28
Labai smagu kad kalbatės,klausotės ir girdite gamtą, ji tikrai gyva
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-08-05 09:38:48
mĖnuo. Šiaip,viskas gerai :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-08-04 22:12:12
Gražus rudenėjantis laikas
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-08-04 22:06:15
Gera klausytis upelio šnekos, giesmės vakarinės ir išplaukusių rugių šlamėjimo...
Vaizdinga, gražu.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2017-08-04 20:29:00
Koks dieviškas rudenėjančios gamtos grožis.Tėviškės upelio kalba - visada ilgesinga.