Silfidės skraidė, dėjos daug kas
Smuklėj Pédauque, o  laike
Vis laukdavo kažkas –
Už vingio, rytdienos, arba usnynų,
O deja, o tačiau, o vienok
Laimėjo melancholija, – neaiškios
Jos ribos, sienos jos lyg debesies,
Blakstienos
Kaip slankos vasaros nakty
Ant uolų, arba
Archangelo, – tokia ji buvo,
Kurią ir tvert galėjau ir išpuošti
Romantika ar Kaukazu, nes ten
Grakščiausios auga kerpės,
Bet puokštės nuotykių – dulkėtos,
Tartum senųjų vasarų žolynų
Sausų, švendrų, palmių anų, – iš ten,
Vazose, – kiaurą epochą,
O uolos žliaukė rasa
Laisvės alėjos lempų šviesoje,
Kolei ilgėjos
Mėnesienos,
Nors – retos lyg skruzdės
Apdovanotos, sparnuotos tik kai kurios,
Silfidės buvo skraidę.
Dėjos daug kas.

 
 A. France.  La Rôtisserie de la reine Pédauque – karalienės Pedok užeiga. Skaitymo pasišaukti asmeninių nuotykių bruožai eilėraštyje.
      Po tų ciklų,  „x-sagų“,  skaitytojas, kuriam įdomu, pats mato, prie kurių šis opusas dera.