Tylos ištroškę sukrenta šešėliai
Ir žaidžia šviesomis naktinis miestas.
Dangus išbarsto saujom miegą vėlei,
Spalvotą sapną, tiltui išsitiesus.
 
Būtis kasdienė tolsta sparčiais žingsniais,
Tik medžiai šnara tarp savęs į tylą.
Ir byra mintys tik skirtingais linksniais,
Ir eilės nerašytos aukštyn kyla...
 
Tik ši akimirka sujungus mus – išlieka.
Jau trūksta oro, tirpsta saldūs burtai.
Gaubies skraiste, lyg būtumei paliegęs,
Švelnumo lauki. Erdvės jau sukurtos.
---------------------------------------------
Plaukimas niekur, saujos atsileidžia.
Išblunka laikas dieną išsiskleidęs