Basomis,
Medžių viršūnėmis,
Vėjų šuorais
Liesdamas debesis
Eina Dievas
Melsti tikėjimo
Lyg vandens 
Beduinas Sacharoje.

Eina taip,
Kaip niekas nedrįstų.
Visagalis
Prieš jus
Nusižeminęs.
Už gyvenimą,
Kurio neišvys jau –
Už gyvenimą 
Ašarų žemėje...

Basomis
Eina Dievas
Į nebūtį
Pasisveikint su tais,
Kas tikėjo juo,
Kas gyveno 
Gyvenimo dabartį
Ir išeiti
Ramiai nenorėjo,
Nes...
Nes pavasaris!

Eina Dievas
Medžių viršūnėmis
Visagalis
Visai nusižeminęs
Prašo tų, 
Kurie nebeturi jau
Prašo, nes 
Išdalino save
Po gyvenimus.