atėjai
išsklaidyt mano šarmo
užgaut mano juoko
manai
įkyrėjo lietaus lašai
savo purvinom pėdomis
nutaškę langus
ieško širdis užuovėjos
ištylėtų naktų išvarginta
rasos prikelia žolę
tankiais atodūsiais
už pravertų durų
sielos baikštūs drugeliai
į tylą sparnus nusilaužė

dar nepavirto ledu
deginantis vaškas krūtinėje
tavo tiesa
nejaučiu vergės kaltės
kai tariu charmant
sau ir savo likimui