Sudaužytų veidrodžių šukėse
Dar šviečia akių liepsnelės.
Sustojusių laikrodžių rodyklėse
Dar vis ilsisi vaikiški sapnai.
Išminties kupinose knygose,
Lyg rudenio medžiuose,
Trūksta pabirusių lapų.
O netikėtai užgesę televizoriai
Ilgisi aistrų ir ašarų.
KARAS....
Žaislai pasigenda švelnių
Glamonių prieš miegą.
Išblaškyti kavos puodeliai
Nebesulaukia karštų lūpų prisilietimų.
Rankšluosčiai nebepažįsta rytais
Muilo kvapo.
O durų rankenos stingsta ir šąla
Nepaliestos pirštų.
KARAS...