Išeis rytoj nepabučiavus skruosto
Ir į krūtinę vėl įsmigs vinis –
Neliks draugų ar tų, kurie paguostų,
Liks tiktai pirštų plėmai purvini.
 
Bet juos nuplausi. Tarsi būtum gimęs –
Tarsi iš naujo sveikinsi visus
Nesutiktus kely ir be laukimo,
Be baimės pasimesti ir basus.
 
Nukris žvaigždė, tik tau jos nebereikia,
Nes nebereikia lūpų netikrų.
Užaugs drąsa, kaip auga mažas vaikas –
Alyvų krūmas slėpsis po kedru.
 
Bus daug rytoj, bet dar daugiau bus šiandien,
O ta vinis galiausiai surūdys.
Ir taps tiesa kasdienės tavo šventės,
Ir žmonės neatrodys vien keisti.
................................................................................
 
Todėl esi, kad neatsuktum skuosto –
Į skruostu pabučiuosi tiktai tu
Žinodamas, kad pats savy išmoksti
Gyvenimą gyventi be natų.
 
2017 liepos 28 d.