Gyvos sidabro gijos,
Aušros pintos per naktį,
Žaizdos nuo jų pagyja,
Meilei įteikia raktą.
Jų nenupins mūs širdys –
Dangus pasidabravo,
Sidabro gijom virkdys,
Laimės išliejo – gavom.
Lietė savo švelnumu,
Spindesiu meilės guodė,
Tyloj apraizgė krūmus,
Prikeldamos paguodą.
Gyvos sidabro gijos
Per širdį plaukia, šnara,
Meilė mumyse atgyja,
Sidabro rytas... gera.
2015 11 30
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2017-08-04 14:57:02
Turint vidinį poreikį poezijai, tereikia pasistengti rasti naujų savų metaforų, įvaizdžių, savito požiūrio. Nevartokite tai, kas jau girdėta.