kažkas beprotiško
šioje dienoje
dangus ir žemė susitarę
tavyje karalienę mato
o tu jautiesi tiktai
tarp jų užaugusia dukra
per miesto šurmulį
skubi suspėt
save išreikšt kol
dulkėm nepavirto kūnas
kol dar žaliuoja
vienas kitas skveras
neišniekintas verslumo
kol miestas dar netapo
vientisiniu šuliniu
kuriame nerasti gyvojo vandens
ir tiktai mūras mūrą mato
prigesusiomis balkonų akimis

prisiminimuose paglostai
saulutes darželyje
ne vaikas jau
tarp žolės ir debesų užaugusi
fontanų apsupty
ne karalienė
tik dukra