Leidžiasi voras
Šilkiniu siūlu,
Nešdamas savo kryžių.
Leidžiasi.
Tokia – jo misija
Voratinklio pasaulyje.
Ir jam tas pats,
Kad šiandien trylikta
Ir kad penktadienis,
Kad juodos katės
Garsiai mylisi po saule.
Pilkai drėgna diena
Skaičiuoja laiko minutes,
Pilkais kryžiukais,
Skaičiuoja katino, pelės
Ir voro...
Ir jai tas pats,
Ir ji neturi kito noro.
O dangumi plasnoja juodvarniai,
Plasnoja broliai.
Tai – jų lemtis,
Tai – jų sesulės misija.
Ji rauna dilgėles,
Jas rauna rankomis,
Ir jau nebijo blogo oro.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-07-27 10:52:25
įdomios mintys...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-07-27 03:16:06
Aš tryliktą gimęs ir esu blogas oras. Turbūt voras... :(
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-07-27 00:28:47
Gerai. Labai gerai!
O aš tik užvakar patikėjau juodom katėm :)