Vidudienio stogai įkaitę,
Galėtum ant jų blynus kept.
Vaikėzai kelnes atsiraitę
Iš smėlio pilį stato dėžėje.
Laivelį plukdo baloje.
Mergaitės bandeles iš smėlio kepa
Ir pardavėjas žaidžia.
Į medžio lapą jos bandelę suka,
Darbymetis gražus.
Gerai, kad tiktai smėlio pilys rūpi,
Gerai, kad dar vaikai.
Tai aš ta mergaičiukė, et, kurgi tie laikai?
Vaikystė nežabojamai išlėks,
Bandelės subyrės ir smėlio pilys grius.
Laiveliai balose nuskęs. Ir kas paliks?
Tiktai prabėgęs laikas, jau nepaliečiamas
Mažučio vaiko delno šilumos.