Dievadirbio ašaras rinkęs,
Nusisuku, nes...
Negraudu.
Nenori juk Viešpats laimingų –
Jis tik padalija metus.
 
Gal davė kam duonos, gal manos,
Gal gydė kurčius ir aklus...
Bet viskas –
Ne man ir ne mano –
Kiti matė jo stebuklus.
 
Bet netgi ir jie nesuprato,
Kad tai –
Debesėlis dangaus,
Stebuklams – sekundė,
O metams –
Kas liko...
........................................................
 
O liko per daug
Iliuzijų veidrodžio rėmuos –
Tenai vaikšto paukščiai žeme,
Sūnus (argi – Dievo?!) paėmęs
Save jiems po trupinį mes...
 
2017 liepos 20 d.