Neužsikrauk gėlių mėnulio ant pečių –
Pakaks ramunės –
Juk kadais mylėta...
Dar gaubia naktį medžių minaretai,
Po vieną plėšai žiedlapį –
Jaučiu...
 
Tačiau tiktai kas antrą –
Porinių nebus –
To nori tavo pirštai.
Tu – išnykus...
 
Tipena tartum žebenkštis, patykos
Keista mintis –
Kad likome abu
Tamsiam miške už sienų eglių bei pušų,
Prispausti sunkaus stogo –
Žemo skliauto.
 
Ir niekada nebandėme keliauti
Tenai, kur mintimis tave nešu –
Virš mažo mudviejų pasaulio,
Kur uždarų nėr durų nei langų.
Kur grįžtama kaskart iš naujo,
Jeigu bent kartą ištari:
Tegul...
 
2017 liepos 25 d.