Šaltas tavo veidas tarsi sniegas,
O gražus kaip sikstoje madonos.
Aš tik toks, kuris geidžiu be galo
Tavo lūpose pabūti be finalo.
 
Vakar aš mačiau tave tarytum nuogą
Ir tarytum tarsi šiltą uogą.
Nežinau, kodėl juoda suknelė tavo buvo
Ji graži kokios spalvos bebuvo.
Šaltas veidas šildo ir suknelę,
Bet tikrai ne ir senelę.
 
Tu aukšta, nesvyranti kaip bokštas
Ir nėra čia jokis akibrokštas.
Argi nemačiau kaip tu atrodai.
Kaip sodai.
 
Man atrodo tu galėtum duoti
Net ir tam, kuris dabar tau rašo.
Ir prašo.
 
 
Vilniuje, 2017.VI.22