Į vėjo puotą

Nutyška lengvo krištolo lašai
Į mano naktį, mano dieną,
Mielasis, ko dabar manęs prašai,
Kai vėlei slenka mėnesiena?
Tavęs nėra, neliko, nebebus —
Maldausiu lemtį,
Ir toks skaidrus virš paribio dangus,
Lankas išsemti
Vėl noriu aš kiaurasamčiu lemties,
Tolyn nuslinko.
Ir tik kraštelis mažas debesies
Tavęsp linkui.
.......
Nutyška lengvo krištolo lašai —
Diena vėjuota
Tik tu, mielasis, nieko neprašai
Į vėjo puotą...
Vasara7

2017-07-22 12:38:29

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-07-28 16:04:13

Graži vėjo puota... Gal trumpa ir laikina, bet jausmas geras…

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2017-07-23 20:44:32

Kokios metaforos! Kiaurasamčiu lemties lankas išsemti! Puikumėlis...:)

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-07-23 13:55:43

Mielas žaidimas su lemtimi ir vėjo puota...

Vartotojas (-a): Burtažolė

Sukurta: 2017-07-23 12:15:13

Nutyška lengvo krištolo lašai...
Maldausiu lemtį...
Ir toks skaidrus virš paribio dangus,
Lankas išsemti...

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2017-07-23 09:32:26

įtaigus, užburiantis žodis.

Moderatorius (-ė): KitaJūra

Sukurta: 2017-07-23 07:50:50

Gražus jautrumas...ačiū