Pasiliksiu savo vizijas sau.
Iš apniukusio dangaus išsitrauksiu
savo saulės spindulį.
Ar daug tau reikia, žmogau?
Gal pakaks vienos
žemuogės ant smilgos?

Pasiliksiu savo naktis sau,
bemieges ir saldžiai miegotas,
be šešėlio, mirtimi vainikuoto.
Ar daug tau reikia, žmogau?
Gal pakaks akmenėlio aštraus
nubrozdintų kojų?

Pasiliksiu sau savo metus.
Galaktikas savo ir savus vandenynus.
Jausmais šokančius kipšus.
Aš – Moteris. Atvirai sakau:
Man reikia visko be galo daug
ir visko tiktai gryno.