Kai jaunatis teka, bet žvaigždės užminga
Ant ežero veidrodžio tupia flamingai.
Rausvi ir raudoni, balti – jie laimingi –
Šią rudenio naktį net laikas pradingo.
 
Šalti dingo žvilgsniai ir mintys, ir žodžiai,
Nes rožinis sapnas ramina bei guodžia.
Todėl nesvarbu, kad nėra jokių lapų –
Nežemiški paukščiai kitaip medžius tapo.
 
Jie perbraukia plunksnom per nugarą vėjui
Ir vėjas paklūsta, kadangi norėjo
Nors kartą pabūti pats sau sąžiningas –
Priglust prie šakų, kai švelnumo joms stinga.
 
Ir medžiai tuomet ima jaustis dėkingi –
Juk viską padarė nutūpę flamingai –
Rausvai, raudonai ir baltai paukščiai dažė
Visus, kam dar vasarų buvo per maža.
....................................................................................
 
Tai kas, kad sapne ir ant ežero stiklo,
Nes kartais netikra ir vėl tampa tikra –
Tereikia palaukti, kol žvaigždės įminga,
Įžiebti savas ir išlikti laimingais.
 
2017 liepos 20 d.