atmena

A. Senna – lenktynininkas legenda,
Jam Dievas davė išskirtinę galimybę
Suvienyt  žmogiškas ir Dieviškas jėgas,
Tam, kad pasaulio dvasią pakylėti,
Ir džiaugsmą, meilę Tėvynėje pasėti.

Ką gali protas, valia, jaunatviška dvasia,
Ką gali grožis, santūrumas ir drąsi tiesa,
Tai buvo tokia puokštė vyriško gražumo,
Kad abejoju, ar dabar toksai dar būna. 

Galingieji tądien buvo apakę ir apkurtę,
Ir nesvarbu, kad nesėkmės, nelaimės purtė,
Tai buvo pranašingi, kruvini  ženklai,
Paliktas vienas, tu jųjų neskaitei, nesupratai.

Plieninis paukštis, greitis ir ilga trasa,
Joje žmogus, kurio lemtis jau apspręsta,
Tačiau jis darė tai, ką sugeba geriausi
Ir prieš darydami, ar pasiseks, neklausia.

Atpirko Kristus mūs visų paklydimus,
Žinojai, kad žemiškas gyvenimas nesaugus,
Dabar šviesos, malonės, meilės apsuptyje,
Laimingo kelio! Tai pralėkė bolidas, ne aidas kalnuose.
poeta

2017-07-19 09:24:01

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-07-20 10:32:23

Skaičiau, skaičiau, kol pagaliau  supratau - mažai žinau apie kai ką...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-07-19 20:40:11

Atsiprašau, bet mano nuomonė apie Senną ir kitus lenktynininkus šiek tiek kitokia. Užsienyje lenktynininkų varomoji jėga - didžiuliai pinigai ir kas be ko plius garbė. Pas mus tarybiniais laikais buvo garbė plius apmokama pramoga. Man teko kažkiek teisėjauti. Tamsioji lenktynių pusė - avarijos. Visam gyvenimui įstrigo į atmintį vieno lenktynininko - šturmano žūtis. Išvakarėse prieš ralį auto - moto klube buvo pasitarimas lenktynininkų ir teisėjų. Etiniais sumetimais jo pavardės nerašysiu. Tada aš jį pamačiau pirmą (ir paskutinį) kartą. Jis iš visų išsiskyrė tiek išvaizda, tiek dalykiška kalba.
Sekančią dieną privažiavo klubo darbuotojas ir pranešė, kad nebelauktume šios mašinos, nes žuvo šturmanas. 
Tačiau niekas negalvoja, kad jam nepasiseks. Juos visus valdo viena mintis - laimėti bet kuria kaina. 

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2017-07-19 19:06:54

Nesikėsinant į turinį, štai pora pastabų apie rašto reikalus.
 
kad pasaulio dvasią pakylėti (… pasėti) > kad pakylėtų, kad pasėtų > kadangi
kad su bendratimi (ką n. padaryti) tikslui reikšti nevartotina (tai kalbos klaida, rusicizmas)
Eilėse vengtinas junginys Tam, kad, nepuošia ir prozinis apspręsta