Apkabinu žodžiu,
juk rankom nepajėgiu.
ir net žvilgsniu aprėpti negaliu,
nors tu tokia mažytė
Smėlio drobėje
prie jūros prisiglaudei
Dievų valia.
Pušų sakais kvepi,
kai vakarėja toliai,
kai horizontas rausta
po šėliojimo dienos.
Dvelki Tu šiluma
tėvų pakloto miegui guolio.
Jaučiu, kaip trūkčioja iš skausmo
Tavo smilkiniai po mano kojomis.
Su tavimi šneku kas rytą
Tavyje užgimusia kalba.