Prabusi – juk išgirsi, kaip šaukiu balsu
Bežadę ir vėjuotą spalio naktį,
Kai lūžta vėtrungės ir topoliams baisu
Ir mėnuo langus bijo tau uždegti.
Pajuodę rudens lietūs lyg juodi sapnai
Tirpdys ir tavo atmintį, ir kūną.
Atrodys – nebėra tavęs, negyvenai,
Nes tamsoje net veidrodžių nebūna.
Neišsigąsk – prikimęs balsas toks šaižus –
Tik šaltis gali nugalėti šaltį –
Balse aš savo gėlą, nerimą nešu,
Išbarsto vėtra, jei bandau ištarti
Tyliai...
............................................................................
Todėl šaukiu – prabusk!
Į sapną bels
Ne lapų vėlės, bet žiemos artumas,
Kur krenta snaigės tartum žiedlapiai obels
Į mūsų delnus –
Mūsų vienišumą...
2017 liepos 14 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2017-07-17 17:34:31
Tikriausiai tokia būsena būna ir vidurvasary ir bundantį pavasarį...prabudimas iš negandų... jausmingas.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-07-17 10:23:11
Aš nežinau, kodėl tu,, apie liūdesį rąšai, aš nemanau, kad jis tave taip stipriai slegia, gal būt todėl, kad lietūs lyja ištisai, gal būt lašai šalti tau širdį gelia.
Atsiprašau už žodį tu, man taip geriau slamba.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-07-16 21:41:55
Svarbiausia nereikia panikuoti ir vidurvasaryje, kad ir mintyse, prisiminti rudenį. Reikia taip savo laime ir Angelu - Sargu tikėti, kad išplauktų paskendę laivai.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-07-16 15:48:43
Kas čia nutiko, kad naujas liūdnumo pliūpsnis ? Saulėtą , žydinčią, kvepiančią liepą -
spalio vėjai papūtė, daužydami vėtrunges ir laužydami topolius... bet stilius super
jausmingas ir lyriškas - nereikia net pasirašyti kas autorius, perskaitai ir aišku.
Vartotojas (-a): aurimodalia
Sukurta: 2017-07-16 10:58:23
Tobula!
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-07-16 10:49:27
Įspūdingi žodžiai, tobulai sudėti...