SERENADA
 
Kad ir po brolių tų... dar kvepia šienas,
Ir vakarai,
Ir mėnesienos, – ir tu supulk man viskas
Taip gerai. –
 
*
Palieku savas mintis
Tau akyse.
Taip žemės armenis išskleis naktis
Žvaigždynų gelmėse.
 
Žalia nakties bedugnė
Tau akyse.
Žvaigždynų ramią ugnį
Tiesi jose.
 
 
         Dėl savitos aš – tu  santykio dialektikos ir  turinio sonatinio plano (išplėsta įžanga, praleistas temų vystymas) šis eilėraštis yra sonetas – modifikacija. Tačiau  jis nutolęs nuo tradicinių soneto grafinių formų, tai „oficialiai“ jo sonetu nevadinu.
 
         Be  kita ko, tai pamokėlė: kaip naudoti štampus visiškai originaliam opusui sukurti.