Kartais skęstu savose mintyse –
Nejauti saulės spindulių ryškių:
Praeities vaizdai akyse tavose.
Kartais skęstu  savose mintyse –
Kaip lapojančių medžių šakose,
Atgaivintų vasaros lietaus lašų...
Kartais skęstu  savose mintyse –
Nejauti saulės spindulių ryškių.

<> 

Gaudau mintis – skrieja genamos vėjo –    
Aš tylų vasaros vakarą jaučiu:               
Mažai pasiliks – gal toli nenuėjo?..       
Gaudau mintis – skrieja genamos vėjo –
Rausvas saulėlydis jų nepagailėjo,
Todėl noriai, nenoriai visad surenku...
Gaudau mintis – skrieja genamos vėjo –
Aš tylų vasaros vakarą jaučiu...