Debesėliai plaukia, plaukia...
Ar laimužė nebešaukia,
Ar paliko ji pasaulį...
Debesys užstoja saulę.
 
O pasaulis margas rieda,
Tai į laimę, tai į bėdą
Atsitrenkdamas, sau darda,
Dulka, tyla, vėl užverda.
 
Vadžiom plakt ne dažnas moka!
Dailiai giedančių daugoka.
Triskart tiek įsuko ratai.
Drignių pasaka tikra tai.
 
Nuo šalies aptart netiktų.
Atsarguoliai vengia riktų?
Tik, netilpus kur dainuoja,
Tūlą botagu dar šnioja.
 
Drignių krimtęs, pats taip suoki,
Ar kitaip – kaip vienas moki.
Šitaip gėręs dulkių saiką,
Juom pasversi savo laiką.
 
Gal per dulkes neuždusim,
Galgi debesis nupūsim,
Jau parbuvę – sau atšlaime
Kaip bulvelę kepsim laimę.