Nuo vulgaraus familiarumo
Iki užmėtymo akmenimis,
Nuo nukirstų ausų ir nosies
Iki erotinės fotosesijos.
Vedu mintis gyvenimo paralelėmis.
Žvėrys taip nesielgia...
Užkasti naujagimių kūneliai,
Neapsikentę skriaudos,
SUGRĮŽTA pas gimdytojus,
Kad šie po žiaurios egzekucijos
Galėtų ATGAILAUTI.
... O čia – silikoninių krūtų savininkė
Su  kalaite, kaspinėliais dabinta,
Šypsosi prabangiame limuzine,
Jų spindinčios akys blizga.
TUŠTYBĖ.
Gal jos laimingos?
Vienišas paauglys, „žolės“ ir pagiežos įkvėpęs,
Iškeliauja į paralelinį „Lineidžo“ pasaulį.
Vaiko ašaros sugeria pragertus girtuoklio litus.
O verslininkas apsitveria akmenine verslo tvora.
Teisus jis TEISUS. 
Bet ar laimingas?
Ar LAIMINGI mes?
Žvėrys taip nesielgia!..