Koks  įdomus žmonių pasaulis,
Sakau – nemyliu, nekenčiu,
Ir tai yra tikra savęs apgaulė,
Iš tikro tai aš myliu ir  kenčiu.

Tačiau ir meilėje hierarchija griežta,
Kiekvienam grožiui savas stilius,
Ir jeigu tik stilistika prasta,
Gali pakliūti net į vilko skylę.

Galėsi kaukt iš meilės ir raudot,
Kelius apsikabinus šliaužioti aplinkui,
Ne tas objektas, tu net nesvajok,
Geriau nusiraminki ir nuo jo atstok.

Ilgai svajonėse regėsi jojo veidą,
Ir liesi išsvajotą kūną tamsoje,
Nos tragiškas, bet ir gražus kartu paveikslas,  
Žmogus nesuprastas, atstumtas, bet mylintis, deja.