Santrauka:
Idėja kilo perskaičius Juozo Erlizko to paties pavadinimo humoreską
ne toks jau dramatiškas
reikalas
išaušus rytui
męsti rūkyti
tik skrandis
ar plaučiai
nuščiūva
ir po valandos
imasi klykti
nuovargis
brenda per raistą
kur Jin`as vis nugali Jang`ą
ir smegenys
tarsi per gaisrą
išmoka vandeniui
skolą
dienu kaita
ir taip be galo
dūmelis rangosi
tuščiame
fantasijos bute
tik akys
kepenys
bei kojų pirštai
rimtai suserga
prieššokoladine liga
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Patefonas
Sukurta: 2006-11-18 21:00:37
jie veliau pasakis dekui, o pradžioje dar ir ne taip iškeikia
Anonimas
Sukurta: 2006-11-17 21:48:02
Geras :).
bet kažkaip keistia skamba "imasi klykti". Ar jis neturėtų "imti" tiesiog?
Vartotojas (-a): Patefonas
Sukurta: 2006-11-17 20:52:56
Chm, žavėtis dar ankstoka, viso labo pora mėnesiukų dar tik praėjo.
Vartotojas (-a): ryžtinga_veronika
Sukurta: 2006-11-17 20:09:37
suzavejes bandymas mesti. ir rukyti, ir gyventi. bent jau is mano poziciju zvelgiant.atsiprasau uz lietuviskos abeceles trukuma. :)
Vartotojas (-a): Patefonas
Sukurta: 2006-11-17 20:05:38
Ačiu, bandau išaiškinti: rūkiau ilgai, daug, o mečiau kaip čia nupasakota - iškarto, ryte. Tik tos kančios.... Žmogus iš tikro ant galo nebežinai kas dedasi, kas skauda. Aplinka nebeatitinka tikrovės, todėl reikia pakaitalo tam užsiėmimui: šaldytuvas, saldainiukai, šokaldukai. Ir vis tik kiekviena diena lieka mušio laukas. Geriau su tuo reikalu iš vis nebučiau prasidėjęs. Kažkada.