Durys atsiveria tarsi pasaka
ir tu atėjai pas mane.
 
Nusirengei savo melsvą drabužį
ir atidavei mano laisvoms rankoms
kaip tarnui,
kuris džiaugiasi tavimi,
negalėdamas atsidžiaugti.
 
Kažkodėl
tik durų atsivėrimas
išvaiko vienatvę –
tai į džiaugsmą pradžia.
 
Nežinau
kuo pavyko tave prisivilioti.
Tik žiedą užmoviau
baltą ant bevardžio pirščiuko.
Žiedas apskritas ir nesibaigiantis
kaip atsuktas ir užsuktas laikas,
kurio šitiek daug turime.
 
Tik nieko nelauk,
durys atsiveria kaip pasaka.