Apkabinus seną ąžuolyną
Ir apglėbus visą Kryžių kalną,
Promotės Birutės ugnimi prisiekiu
Būti tavo smiltele, TĖVYNE.
Nuo aušros lig sutemos, GIMTINE,
Išdidžiai nešioju TAVO vardą,
Na, ir kas, kad čia dažnokai
Lietūs lyja.
Po lietaus diena gaivi, gaivi,
Žolė rasota...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-07-07 10:24:42
Nuostabi priesaika.
Mačiau kitą priesaiką.
Įdedu fragmentą:
Slapyvardžio nerašau, nes kai ką gali suklaidinti atsitiktinumas.
Klaupiuosi prieš tave, Tėvyne motinėle,
Klaupiuos ir galvą nulenkiu žemai.
Aš žygių atėjau pratęst už tuos, kurie nespėjo,
Apie kuriuos mums mena garsūs jų vardai.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-07-06 15:32:37
puiki priesaika...jaudinanti
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-07-06 09:48:41
Visada prasminga atsiremti į praeitį, ten ieškoti stiprybės...