Nėra nė debesies,
Dangus – it melsvas popierius...
Vėl sąžinėj rausies,
Kuri tau nuolat poteriaus,
Kad tai – tik laikinai –
Nešvarūs pirštai tiesiasi
Ir tuoj užmigs jinai
Už posūkio. Nes tiesėse
Per daug erdvės, klaiku
Ir nematyt galukelės,
Nėr senių nei vaikų –
Yra tik tie, kas nukelia
Save virš debesies,
Prirašo dangų – popierių...
........................................................
Jų žodžiai nukapsės –
Tu, nuodėmingas, poteriauk.
2017 liepos 3 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-07-05 18:11:35
Puikios eilės.
Manau, kad tas pats ar rašyti virš debesų ar šakėmis ant vandens. Kas dėl poteriavimo tapatybės su svetimoteriavimu, tai tikrai ne tas pats, nors dvikovų laikai jau seniai nukeliavo į amžinybę, bet vis dar pasitaiko netikėtumų, o poteriauti galima iki nukritimo ir... nieko.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2017-07-05 15:43:06
aš visados prieš įsijungdamas ŽaliąŽolę papoteriauju. Tiesa, poteriauti ir svetimoteriauti - ar ne tas pats?
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-07-05 14:31:21
visi mes nuodėmingi, papoteriaut nepakenks, o gal eilės kai kuriems taps malda...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-07-05 09:54:02
Sąžinė lyg ąsmuo, niekada nepalieka žmogaus ramybėje.
Vartotojas (-a): aurimodalia
Sukurta: 2017-07-05 08:36:27
Dangiškai!