Kartu su vėju, kartu su medžiais,
kartu su jų liaunom šakom,
Su debesų pulkais, kartu su kregždėm,
Nardančiom po langu,
Gyvenimas išplaukia lyg buriniais laivais.
Ant sienos laikrodis vis gena sekundes.
Tiksėjimas taip stipriai drasko tylą.
O rūpesčiai ir bėdos mažais žingsneliais
Tarsi vėžlio dyla.Tokia skausminga skraistė
Apjuosia jausmus.Tokia nyki tyla,
Kai žodžių nebėra, kai nuotaika išeina pasivaikščiot
Ir žodžiai stringa gerklėje. Gyvenimo tuštybė rašo laišką.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-07-04 00:36:57
Nepykite, bet šiandien prasta nuotaika (oras baigia pribaigti, žuvaut negaliu). Tada paprastai nekomentuoju, bet šįsyk pakomentuosiu visus, kuriuos komentuoju, be įprastų ŽŽ (puiku, gražu, nuostabu) komentarų, o sakysiu kaip yra iš tiesų. O iš tiesų matau daug paskirų metaforų, kuriose nėra jungiamosios linijos, ištisinės minties. Beje, jūs irgi rašot apie nuotaiką. Tai įsivaizduokite, kad šiąnakt aš toji gyvenimo tuštybė. Nors paskutinio sakinio prasmę nelabai sugaudžiau, jei imsiu žiūrėti į prieš tai esančius du sakinius. Bet tai aš nesugaudžiau, matyt, tikrai ne ta nuotaika, gal kiti sugaudys.